- tarkoti
- tar̃koti, -oja, -ojo tr. 1. Rtr, KŽ tepti, terlioti. 2. negrabiai, pamažu ką dirbti: Man pikta žiūrėt, kai tu tar̃koji Rk. | refl.: Ko te su niekais tar̃kojies! Rk. 3. nenoromis ar negražiai valgyti, gnezoti, termenti: Jeigu nenori valgyt, tai eik nuo stalo, o netar̃kok valgymo Č. Netar̃kok košės, bo paskum kas gi bevalgis ją Skp. Tar̃koja kaip netikęs paršas ėdalą Pnd. | refl. Č: Kad nenori, tai ir nestar̃kok, marš nuo stalo! Svn. 4. KŽ trypti. 5. apkalbėti: Klausyk, ką ta liežiuvnykė tar̃koja! Rk. 6. refl. keiktis: Dabar maži tar̃kojas – ko benorėt! Sv. \ tarkoti; ištarkoti; pritarkoti; susitarkoti
Dictionary of the Lithuanian Language.